Projekto "ERASMUS+"Baltijos medienos pramonės įgūdžiai – Europos profesinio rengimo ir mokymo kokybė / kvalifikuotas darbas" 1-ojo laikotarpio veikla (2018-11 – 2020-04)

https://www.skilled-up.eu/

2019 rugpjūtis - 2020 gegužė

Projekto "ERASMUS+" Baltijos medienos pramonės įgūdžiai – Europos profesinio rengimo ir mokymo kokybė / kvalifikuotas darbas" 1-ojo laikotarpio veikla (2018-11 – 2020-04)

https://www.skilled-up.eu/

2018 lapkričio- 2019 liepos mėnuo 

Medienos apdirbimo sektorius Baltijos šalyse yra viena pagrindinių ekonomikos varomųjų jėgų ir eksportuojančių pramonės šakų, turinčioje didelį augimo potencialą, tačiau susiduria su darbo jėgos, turinčios įgūdžių, susijusių su dabartine pramonės plėtra - skaitmeniniu, ekologišku ir kitais tarptautiniu mastu pripažintais įgūdžiais ir kvalifikacijomis, trūkumu.
Pastaraisiais metais profesinio mokymo (angl. WBL) plėtra Baltijos šalyse ir Europoje buvo profesinio rengimo politikos prioritetas. Tačiau pagrindinė veikla ir patobulinimai yra orientuoti į vidurinio lygio profesinį mokymą ir yra minimalūs WBL ir kokybės užtikrinimo elementai (EQAVET), įskaitant EKS 5 lygio profesinį mokymą.
Šie iššūkiai bus sprendžiami kuriant sektorių įgūdžių aljansą ir kuriant Europos kokybės profesinio mokymo programą, kuria siekiama pagerinti darbo jėgos įgūdžius Baltijos šalių medienos perdirbimo sektoriuje.

Pastaruoju metu visuomenėje daug diskutuojama apie tai, kaip biokuro naudojimas prisideda prie kovos su klimato kaita. Mažėjant iškastinio kuro deginimui, mažinamas išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Pasaulio bioenergijos asociacija (PBA) pabrėžia, kad apie 90 proc. bendro CO2 emisijų kiekio susidarė dėl iškastinio kuro deginimo. „Iškastinio kuro deginimas mus atvedė į tokią situaciją, kurią turime šiandien ir kuri žalinga ne tik mums, bet bus sunki našta ir ateinančioms kartoms“, – teigia PBA prezidentas Dr. Heinz Kopetz.

Beveik pusė Lietuvos miškuose kertamos medienos parduodama užsienio šalyse. Tuo metu darbo vietas kuriantys mūsų šalies medienos perdirbėjai ir baldų gamintojai trūkstamą žaliavą už gerokai didesnę kainą priversti importuoti iš svetur.

Per 800 šalies medienos apdirbimo įmonių, kuriose dirba apie 40 tūkst. žmonių, su viltimi žvelgia į Seimą, kuris šiandien turėtų pritarti besaikį medienos eksportą apribosiančioms Miškų įstatymo pataisoms.

Už svetur išvežamą lietuvišką medieną aukcionuose daugiau galintys mokėti perpardavėjai didina urėdijų pajamas, o be žaliavos likusios šalies medienos perdirbimo įmonės priverstos stabdyti gamybą. Dėl to valstybė praranda dešimtis kartų daugiau.

Dar prieš gerą pusmetį energetikai biokuro gamintojams žadėjo pelningą perspektyvą. Buvo teigiama, kad 2015 m. 50 proc. šilumos bus pagaminta kūrenant biokurą, o 2020 m. šį skaičių ketinta išauginti iki 85 proc. Miškų urėdijų atstovai ir biokuro gamintojai pabrėžia, kad šiais metais biokuro pardavimas bei kainos sumažėjo iki kritinės ribos. Urėdijos viltis deda į naujas statomas biokuru kūrenamas katilines, ypač gaminančias ne tik šilumą, bet ir elektros energiją.

 

„Volvo Trucks“ pristato „Volvo FH“ sunkvežimius su naujais, sustiprintais priekiniais buferiais. Dėl tvirtesnės priekinės dalies šie sunkvežimiai geriau tiks naudoti prastesniuose keliuose arba atliekant sudėtingus gabenimo darbus statybų aikštelėse ar gabenant medieną. „Volvo FH“ su sustiprintu buferiu bus oficialiai pristatytas balandžio 20-25 dienomis „Intermat“ parodoje.

 

Rinkoje nukritus medienos kainoms, kai kur valstybiniuose miškuose pardavimui paruošta prastesnių rūšių mediena tręšta, taip ir nesulaukusi pirkėjo. Generalinė miškų urėdija skubiai rengia prekybos mediena taisyklių pakeitimus, rašo „Verslo žinios“.
Visą straipsnį galite rasti http://balsas.tv3.lt/naujiena/827968/uredijos-nori-tobulinti-prekybos-mediena-taisykles